2018-02-04

Kiek gali panešti malkų ant savo galvos?

Prisiminimai iš Kenijos, kur 2017 m. kovo-balandžio mėnesiais teko savanoriauti Kwale mieste. 

Kas galėtų pasakyti, kad malkų naudojimas gaminti maistą ant laužo kenkia pusiaujo miškams?
Kiek reikia sudeginti tų malkų gaminant pietus, kad miškas pajaustų?

Pasirodo, kai šalyje gyvena 50 mln. gyventojų, kurie daugiausia gyvena kaimiškose vietovėse ir maistą gamina tradiciniu būdu ant laužo, tai gali būti nacionalinės reikšmės iššūkis. Maistą gamina ne tik šeimoms, bet ir pardavimui. Šeimos daugiausia yra gausios, Kenija musulmoniškas kraštas, kur pagal įstatymą galima turėti iki keturių žmonų. Pvz. organizacijos, kurioje savanoriaujame gido, mūsų mentoriaus ir virtuvės šefo Rashid šeima: tėvas (mirė 80-ties metų) iš viso turėjo 5 žmonas (dėl ligų kelios žmonos mirė ir jis vesdavo dar kartą), su kuriomis susilaukė 19 vaikų. Jauniausiam 27 metai (mūsų mentorius). Visi šeimos sūnūs dažniausiai lieka gyventi savo gimtajame kaime, o dukterys nuteka į kitas šeimas pas savo vyrus. Kiekvienas sūnus, net jei negyvena su tėvais gimtajame kaime, turi pasistatyti namą, kad turėtų kur apsistoti kai atvyksta. Sūnūs susilaukia savo vaikų. Konkrečiu atveju, Rashid‘o kaime šiuo metu gyvena mama (liko tik viena iš 5 tėvo žmonų), 6 (į)broliai su 7 žmonom ir 37 vaikais (nuo 3 iki 35 m.). Maistą gamina tradiciniu būdu ant laužo. T.y. pusryčius, pietus ir vakarienę. 
Dujos ir anglys kainuoja pinigus, o malkų galima nemokamai iš miško parsinešti. Bet.

Šiandien jau yra įstatymas, kuris riboja malkų naudojimą namų ūkiuose. T.y. Kwale apskrityje pirmadieniais ir ketvirtadieniais vienai moteriai parsinešti galima tiek malkų, kiek paneša vienu kartu ant galvos (head load). O malkų tas dvi dienas eina rinkti ne bet kur, bet į Šimba kalvų miško rezervatą, kur saugomi laukiniai gyvnūnai: buivolai, leopardai, drambliai, ir pan. Gyvūnai tai saugomi, bet moterys į miškus eina vienos, be reindžerių apsaugos. Už jų saugumą atsako tik jos pačios. Prieš 5 metus viena moteris buvo užpulta dramblio ir neišgyveno. Taigi nelaimių taip pat pasitaiko, nes laukinėje gamtoje sunku numatyti netikėtumus.






Kokiais būdais valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos rūpinasi miškų išsaugojimu ir kokias alternatyvas pasiūlo žmonėms?

Pvz. Šimba kalvų miško gidų asociacija, bendradarbiaudama su Kenijos miškų tarnyba ir su Kenijos laukinės gamtos tarnyba užsiima šviečiamąja veikla ir vykdo projektus ieškodami alternatyvų gyventojams. 2016 m. buvo suroganizuoti mokymai moterų bendruomenės „Vumirira“ (liet. „būk kantrus“) nariams dėl miško sodinimo ir jo panaudojimo. T.y. kartu buvo pasodinta apie 2000 jaunų greitai augančių medžių (eukaliptas, blue gum, pinuscurbea, ticktona, kurie po 3-5 metų jau bus brandūs medžiai. Jų mediena tinkama kūrenimui, namų statybai, baldų gaminimui ir kt. reikmėms. Todėl gali būti naudojama savoms reikmėms ir pardavimui. Tokiu būdu, bendruomenė yra mokoma ir skatinama imtis iniciatyvos saugoti gamtą, gauti asmeninę naudą ir kaip forma užsidirbti. Tokių ir panašių projektų yra vykdomas ne vienas. Kitas projektas laukia savo eilės, kad galėtų būti įgyvendintas – anglies paruošimas iš medžių lapų. Bendruomenė kantri ir laukia kada projekto idėja bus patvirtina ir galės imtis inovatyvių gamtos saugojimo būdų.



Žinoma dujų (6 kg dujų balionas – 55 eur, papildymas 12 eur) ir anglių (50 kg – 5,50 eur, 4 kg – 0,70 eur) naudojimas namų ūkiuose didėja, todėl net ir Kenijos laukinės gamtos tarnybos atstovai pastebi, kad malkų rinkimas namų ūkiams nebėra tokia didelė problema.
Gicoal priklausomai nuo dydžio gali kainuoti 20-50 eur.

Gal po kelerių metų šis straipnis bus praradęs savo aktualumą. Palaukim ir pamatysim kas bus.

Nors medžių kirtimas statyboms ir baldų naudojimui lieka didelė problema, nes naudoja brandžius miškų medžius, o specialus greitai augančių miškų sodinimas kol kas dar nėra plačiai paplitęs, nors šiuo metu stipriai skatinamas valstybinių institucijų, tokių kaip Kenijos miškų tarnyba. 

2011-10-27

AČIŪ draugams, draugų draugams ir ne tik!

Aurelija, Toma, Povilai, Margarita, Alina A., Asta A., Audriau, Dovile T., Tomai, Dariau, Alina M., Rasa, Gitana, Greta, Laima, Ieva, Dovile G.N., Jurga, Giedriau, Martinai, Konstantin, Lina, Sigita, Olga, Zita, Vyti, Asta R., Adomai

Jūsų dėka iš viso surinkome 2215 Lt., plius 376 Lt. iš mano kolegės estės Pille draugų.

Už juos vienuolikai šeimų paruošėme po tris vienodus paketus gėrybių, kuriuos išdalinome per tris kartus:
  • Willian  (8 metai) ir Richard (6 metai) González Pérez
  • Rilva (10 metų), Jenny (8 metai) ir Celina (6 metai) Escalera Vásquez
  • Deysi (12 metų), Gabriel (10 metų) ir dar penki broliai Muruchi Colque
  • José Luis (9 metai), Miguel (7 metai), du broliukai ir vyresnioji sesuo Carrasco
  • Nora (11 metų), Ismael (9 metai), Maribel (6 metai) ir dar du mažiai Muñoz Coca
  • Henry (10 metai) ir broliukas Medrano Vargas
  • Maribel (12 metų), Jhovana (9 metai) ir trys sesutės López Sanga
  • Luzgarda (8 metai) ir jos vyresnėlė sesuo Vallejos
  • Daniela (9 metai) ir jos dvi sesutės Yucra Flores
  • Grover (8 metai) ir trys jo sesutės Aguilar
  • Maura (8 metai), Barbara (6 metai) Mamani Rios
Carrasco ir Lopez šeimos
Gonzales šeima
Muruchi šeima  
Užsispyrusio Henri Medrano Vargas šeima
Muños Coca šeima
Aguilar šeima (Grover laukia kojos operacijos)
Yucra šeima (vyriausioji Daniela laukia kojos operacijos)
Escalera mergaitės, trūksta vyresniosios, kuri padeda mamai dirbti bare 
López Sanga šeima
Rios Mamani šeima
Vallejo šeima

  • Rugsėjo 6 d.
Muilas, ūkiškas muilas, obuoliai, kivi, dantų pasta, dantų šepetukai, mentizan kremas
  • Rugsėjo 20 d.
Jogurtas, sportbačiai, avokadas, obuoliai, braškės, kakava, pieno milteliai (2 kg.)
  • Rugsėjo 30 d.
Jogurtas, mėsa (faršas ir file), avokadas
Rūšiuojam
 
Paruošti maišai šeimoms
 Dalinam ir aiškinam kas kam
  
Ši iniciatyva sulaukė didesnio susidomėjimo nei tikėjomės, todėl galėjome pasiekti ir padėti ne tik kvietimo laiške išvardintoms šeimoms, bet ir daugiau. Labai Jūms AČIŪ už paramą ir infomacijos sklaidą.


  • Leticia (6 metai) Lopez Ayma
Jau nuo birželio mėnesio lydėjau Leticia su jos mama Sofia pas gydytojus. Galiausiai, atlikus visus tyrimus paaiškėjo: mergaitė yra kurčia viena ausimi, kita neprigirdinti, t.y. reikia klausos aparato, kuris padėtų stimuliuoti jos gebėjimą kalbėti (dar ieškom paramos būdų, nes toks aparačiukas kainuoja nuo 500 iki 2000 dolerių). Nors mergaitei yra šeši metai, tačiau labai maža ir neišsivysčiuisi pagal savo amžių, turi siuntimą pas gydytoją išsiaiškinti priežastis. Protiškai atitinka dvejų metų vaiko išsivystymą, pagal bendravimo formą – 9 mėnesių... Nuo spalio mėnesio pradėjo eksternu lankyti mokyklą: stimuliacija pas psichologę vieną kartą per savaitę ir fizioterapija, kad būtų pasirengusi pradėti normaliai lankyti specialiųjų poreikių vaikų mokyklą nuo naujų mokslo metų, kurie prasidės 2012 m. vasario mėn.  
Leticia

  • Leticia Lopez ir Desideria Vargas
Palikau pinigų vienam draugui iš misionierių bendruomenės, kuris gyvena ir dirba tame rajone kur gyvena Desiderijos ir Leticijo šeimos. Šie pinigai skirti gydytojų, pas kuriuos Leticijai vis dar reikia nueiti išlaidoms padengti. Taip pat pagelbėti Desiderijos šeimai su maistu (daržovės, vaisiai, mėsa). Desideria jau trečius metus yra pirmoje klasėje (šiemet grąžino iš antros į pirmą klasę), jos sesuo Elisabet antrus metus yra pirmoje klasėje. Nuo mažens gyvena su senyva močiute, nes mama ir tėtis nuolat būna išvykę ieškodami darbo tropikuose. Desiderija būdama tik devynerių gamindavo valgyti. Pietums dažniausiai būdavo ryžiai ir bulvės be nieko. Šeimos ekonominė situacija per šiuos dvejus metus visai nepagerėjo.


Desiderijos namas ir močiutė
Desiderija ir Elisabet su mama

  • Moteris serganti krūties vėžiu
Mano senajame rajone, kur dirba misionierių bendruomenė, jiems talkininkauja viena moteris, kuri serga krūties vėžiui. Operacijai reikia 4000 bs., tačiau pinigų ji neturi. Misionieriai per loteriją surinko 2500 bs., mes pridėjome 500 bs. Kol kas dar nežinau, bet mane informuos vėliau, kad sužinotume kaip jai sekasi.

  • Mergina serganti leukemija
Luzgardos sesuo, 18 metų mergina serga leukemija. Kiekvienai chemoterapijai jai reikia 2000 bs. Vieniša mama kasdien dirba, tačiau vis tiek neužtenka kasdieninėms reikmėms. Mokyklos direktorė ir seserų bendruomenė padeda šiai šeimai, kad galėtų kovoti su liga. Mes pridėjome 500 bs.
Karen Rosalba Vallejo Alberto

  • Mokestis už mokslą
Daugelis šių šeimų gyvena labai ir net labai skurdžiai, todėl kasmėnesinis 11 Lt. mokestis mokyklai už vieną vaiką jiems yra per brangu. Dėl šios priežasties dalį pinigų skyrėme šiam mokesčiui sumokėti.

  • Sta. Rosa rajono šeimų vaikai
Mano kolegės estė Pille ir lietuvė Darja visą savanorystės laikotarpį šeštadieniais važiuodavo į Sta. Rosa rajoną, kur vesdavosi vaikus į parką, žaisdavo futbolą, kitus žaidimus, kitaip tariant skirdavo didžiulę socialinę atskirtį patiriantiems vaikams taip reikalingą dėmesį.
 

Šios iniciatyvos dėka, viena mano draugė nusprendė įsipareigoti pastoviai (kol leis finansinė padėtis) kasmėnesinei paramai keletui šeimų (mokestis už mokslą, maisto produktai, gydytojo išlaidos...).

Jei dar sugalvotumėte pagelbėti, nesvarbu kad aš esu Lietuvoje, tačiau ten dirba patikimi mano kolegos, kurie įsipareigoja toliau padėti šioms šeimoms. Visada man galite rašyti milisentam@yahoo.com.


Nesustokime daryti gerų darbų!!!
¡¡¡AČIŪ!!!
Milisenta

2011-08-10

APLEISTI VAIKAI, KURIEMS REIKIA PAGALBOS, KAD GALĖTŲ AUGTI IR TOBULĖTI SVEIKOJE APLINKOJE

Šilčiausi linkėjimai iš pietų pusrutulio. Pas mus žiema eina į pabaigą, sausra baigsis ir prasidės lietingas pavasaris. Dabar nors ir ne kalėdų metas pabandysiu pasibelsi į kiekvieno širdį ir paprašyti pagalbos mano mylimiausiems pupuliukams.

Primenu: Bolivijoje savanoriavau 2009 metais, šie 2011 m. man yra antri savanoriavimo metai šioje šalyje, per kuriuos labiau pažįstu žmones, jų vargus ir bėdas. Todėl likus mažiau nei dviems mėnesiams, bandau įgyvendinti vieną seniai jau kirbėjusią mintį – kad ne tik aš galiu padėti vaikams savo mokymu ir buvimu šalia, bet suteikti galimybę ir jums – pagelbėti jiems per atstumą. Tinka bet kokia parama, net ir 10 Lt. – už juos galėsiu nupirkti vaisių arba daržovių vienai šeimai visai savaitei. O už 20 Lt. – pieno miltelių su vitaminais mėnesiui.

Savo paramą galite pervesti į mano sąskaitą Svedbanke: MILISENTA MISEVIČIŪTĖ LT637300010077977804 nurodydami „parama vaikams“. Būsime labai dėkingi!

Spalio mėnesį visiems pranešiu apie vaikų džiaugsmus, kuriuos Jūs jiems suteiksite.

Ačiū!!!!

Milisenta

Reikalinga pagalba: drabužiai, batai, higienos reikmenys, mokyklinės priemonės, maisto produktai: pienas, avižinės kruopos, vaisiai ir pan.

Štai keletas vaikų istorijų:


Willian (8 metai), Richard (6 metai) González Pérez

Šie vaikai iš tradicinės skurdžios šeimos, tėvai neturi pastovaus ir saugaus darbo, todėl pajamos nereguliarios ir minimalios. Neturi savo namų, gyvena nuomojamame kambaryje. Didžiąją dalį dienos vaikai praleidžia vieni, nes tėvai ieško darbo. Tris kartus per savaitę broliukai padeda mamai turguje pardavinėti daržoves. Kai atlikinėjome rajone apklausa – mama paklausta ar vaikai kada nors dirba – atsakė kad ne. Vaikai neturi pastovaus maitinimo, rūbeliai purvini ir apiplyšę.

Rilva (10 metų), Jenny (8 metai), Celina (6 metai) Escalera Vásquez

Šios trys seserys gyvena su mama ir ligotu seneliu. Tėtis šeimą paliko prieš keletą metų. Mama dirba nepastoviuose darbuose, išvažiuoja į kitus departamentus, dukras palieka vienas su seneliu, kurį patį reikia prižiūrėti. Mama būna dažnai pasipuošusi, tvarkingai apsirengusi, bet mergaitėms neskiria nei pinigų, nei laiko, nei rūpinasi jų higiena, švariais drabužiais, maistu. Jie neturi tinkamų namų, nuolat krastosi iš vienų nuomuojamų namų į kitus. Anksčiau gyveno kambaryje be durų, dabar šalia baro, kuriame dirba mama. Vieta nesaugi, nes aplink nuolat pilna apgirtusių baro lankytojų.

Deysi (12 metų), Gabriel (10 metų) Muruchi Colque

Šie brolis ir sesė auga kartu su dar keturiais broliais dideliame skurde. Tėtis yra priklausomas nuo alkoholio, agresyvus ir neatsakingas. Smurtauja prieš žmoną ir vaikus. Mama viena rūpinasi vaikais, turi dirbti visą dieną, todėl vaikai gyvena vieni ir apleisti, neturi tinkamo maitinimo, aprangos ir higienos salygų.

José Luis (9 metai) y Miguel (7 metai) Carrasco

Šie vaikai iš didelės šeimos ir gyvena dideliame skurde. Tėtis alkoholikas, agresyvus ir neatsakingas, smurtauja prieš žmoną, kuri taip pat yra priklausoma nuo alkoholio. Vaikai kenčia nuo fizinio smurto, tėvai nesirūpina mityba, sveikata, higiena ir pan…

Nora (11 metų), Ismael (9 metai) y Maribel (6 metai) Muñoz Coca

Vaikai augantys tradicinėje vargingoje gausioje šeimoje. Tėvai neturi pastovaus ir saugaus darbo, neturi nuosavų namų, todėl tenka mokėti nuomą. Šeimos pajamas nepakankamos, kad užtikrintų pagrindines salygas vaikų augimui (maistas, higiena, sveikata). Nora su Ismaeliu į centrą ateina pakaitomis, nes vienas pasilieka prižiūrėti jaunesnių broliukų ir sesučių namuose. Maribel yra jau antoje klasėje, bet dar nepažįsta raidžių. Mergaitė visada ateina su ta pačia suknele.

Maribel (12 metų) y Jhovana (9 metai) López Sanga

Mergaitės iš tradcininės vargingos šaimos, turi daug brolių ir sesių. Tėvų pajamos neužtikrina saugios ir tinkamos aplinkos mergaičių auklėjimui. Tačiau abi yra labai protingos, stengiasi gerai mokytis, kad ateityje galėtų išlaikyti šaimą. Gyvena sunkiomis salygomis, kur labai sunku užtikrinti švarią aplinką.

Henri (10 metai) Medrano Vargas

Vienišos mamos vienturtis vaikas, kuris auga su ligotais seneliais, nes mama neskiria dėmesio vaikui. Kenčia dėl maisto, dėmesio, o ypač švelnumo trūkumo. Berniukas labai kūrybingas (kas reta tokioj aplinkoj), protingas, aktyvus, taip pat labai išdidus. Ši savybė, tikiuosi, jam padės ateityje pasiekti geresnį gyvenimą.


Leticia (6 metai) Lopez Ayma

Leticia yra vieno berniuko, kuris buvo mano prižiūrimoje klasėje 2009 m. sesuo. Žinojau, kad jo sesutė nekalba, nors tuo metu buvo jau ketverių metų. Šiemet nuvykau pažiūrėti kaip gyvena mano paaugę vaikai iš praėjusių metų darbo ir tuo pačiu aplankiau šią mergaitę. Ji vis dar nekalba, nors jai jau šešeri. Šeimoje dirba tik tėtis, šeštokas brolis eina į mokyklą, o mama nedirba ir lieka namuose su mergaite.

Aplankėme jau keletą gydytų, atlikome tyrimus, kad išsiaiskintume kokių bėdų turi mergaitė. Tyrimai vis dar procese, reikia aplankyti dar keletą institucijų, bet šiuo metu jau žinome, kad mergaitė turi vidinį kurtumą, nepakankamai išsivysčiusi fiziškai, protinį atsilikimą. Per šiuos likusius du mėnesius kol aš esu Bolivijoje, tikiuosi tyrimai padės nustatyti galutinę diagnozę ir parinkti jai tinkamą mokyklą.

Luzgarda (8 metai)

Mergaitė gyvena su mama ir sesute, kuri serga leukemija. Tėtis šeimą paliko jau seniai. Mama dirba visą dieną, kad galėtų išgyventi, todėl mergaitė dažniausiai būna viena. Neturi nuosavų namų, turi mokėti nuomą kiekvieną mėnesį.

Alison (9 metai) Pérez Chávez

Vaikas augantis gausioje ir vargingoje šeimoje, negauna reikalingo dėmesio ir rūpesčio iš tėvų, neturi savų namų, gyvena nuomojamame kambaryje.

Karen (6 metai) Guarachi Choque

Vaikas augantis gausioje ir vargingoje šeimoje, tėvai neužtikrina reikalingo dėmesio sveikam augimui. Neturi nuosavų namų, gyvena nuomojamame kambaryje.

Limber (7 metai) Sejas Terrazas

Vaikas augantis labai skurdžioje šeimoje.

NIÑOS Y NIÑAS QUE SUFREN DE ABANDONO Y QUE NO TIENEN LO NECESARIO PARA VIVIR Y CRECER SANAMENTE.


Hola a tod@s! Recuerdo que de mi voluntariado en Bolivia me queda solo un mes. Durante ese tiempo con mis compañeros estamos buscando una ayuda extra para las familias con quienes trabajamos. 
Los que pueden ayudar de alguna manera, contáctenme por teléfono (00591) 67417523 o correo electrónico milisentam@yahoo.com para ver el modo de ayuda. Gracias! 

Ayuda necesaria: ropa, zapatos, artículos de aseo, material escolar, leche, avena, fruta o aporte económico.

Willian (8 años) y Richard (6 años) González Pérez
Son niños en situación de pobreza, la que se agudiza más por el ser indígenas y cuyos padres no cuentan con un trabajo seguro y estable, y por lo tanto, la mayor parte del tiempo pasan los días solos en una casa que ni siquiera es su casa, lo que significa que viven en un ambiente alquilado y por esa y otras razones vitales, los padres de ambos niños están fuera buscando trabajo. En sencillas palabras podemos decir que no tienen una buena alimentación, vestido e higiene, ya que no hay con qué ni cómo cubrirlos.
Richard recién empieza hablar castellano, y es miembro de una familia diversa (es decir que sus figuras maternas son una abuela y/o una tía que están al cuidado de ellos), quizás es la razón para que Willian esté desarrollando problemas de comportamiento, tales como no estar tranquilo concentrado en alguna actividad que se le asigna para poder ayudar en su proceso de educación. Por otro lado, Richard que es más pequeñito demanda la necesidad de recibir mucho cariño y atención, ya que los que fungen de “padres”, verdaderamente no lo son.

Rilva (10 años), Jenny (8 años), Celina (6 años) Escalera Vásquez
Son tres niñas cuyo papá se fue sin decirles nada y no ha vuelto más a casa ni a preguntar por ellas; asimismo, la mamá trabaja en lo que puede, si es que consigue trabajo por algunos días. Es así que Rilva queda en lugar de su mamá cuando ella no está; sin embargo, no deja de responsabilizarse por las cosas que tiene que hacer por sus hermanitas e incluso por su madre que exige ayuda de la “hija mayor”; con este panorama, la alimentación, la vestimenta y la higiene dejan mucho que pensar, porque la mamá consigue lo que puede y si es posible tienen algo de aquello. Se suma a toda esta realidad de las necesidades básicas que no son satisfechas como debe ser, la falta de vivienda, mejor dicho ni siquiera una habitación digna ni mucho menos propia, por la que deben pagar, ya que están en alquiler, como es la realidad de muchas familias en este país. Lógicamente es así, si apenas tienen para subsistir, apenas tienen para habitar un cuarto por cuyo precio no cuentan con los servicios básicos.
Podría decirse que “felizmente” la vivienda queda al lado de un local donde la madre trabaja por las noches, cerca de muchos hombres que terminan borrachos y con segundas intenciones se acercan a niñas cuyas madres las obligan a ayudar aún así en el trabajo, sin importar la hora en que ellas se van a descansar.

Deysi (12 años), Gabriel (10 años) Muruchi Colque
Son niños de familia con muchos hijos y viven las consecuencias de la pobreza extrema, entre la cuales el padre está ausente debido al alcoholismo en que está sumido, siendo que esto se deriva en la violencia e irresponsabilidad que recae sobre todos estos niños. Además de ver que el padre lastima a la madre y por supuesto lastima también a sus hijos. Por tanto, la única fuerza que tienen es su madre, quien se preocupa por los niños, y siendo así que ella trabaja fuera de la casa, todo el día. Este es otro caso de soledad y abandono que experimentan estos niños, acompañados de una deficiente alimentación, necesidad de vestido e higiene, tanto así que Deysi está sufriendo las consecuencias de enfermedades de la piel como micosis y otros brotes en la misma.
Lo que debemos destacar es que a Gabriel le gusta mucho la lectura, él siente que es una manera superarse en la vida.

José Luis (9 años) y Miguel (7 años) Carrasco
Como es la realidad de muchos/as niños y niñas en las zonas periurbanas y rurales de este país, son niños de familia con muchos hijos y viven las consecuencias de la extrema pobreza, como ya se ha descrito en algunos de los casos. A esta situación se le agrega el plus de un padre alcohólico, irresponsable y violento, por lo que descarga frecuentemente toda su frustración en la esposa y los mismos niños. Con este panorama, no se percibe otra cosa que sea el maltrato físico, desinterés por la salud integral de ellos, vestimenta y ni qué decir por su alimentación que es lo que último que muchas personas llegan a ver en este contexto.
Sin embargo, Miguel expresa con actitudes y palabras sus aspiraciones en la vida, cosa que con su agilidad mental y perspicacia se puede apostar por su crecimiento personal. En cambio, Jose Luis debe trabajar con el padre, por eso, muchas veces no asiste al centro de apoyo escolar, porque tiene que apoyar al padre en el trabajo.


Nora (11 años), Ismael (9 años) y Maribel (6 años) Muñoz Coca
Nuevamente, se puede reconocer en la realidad en que viven estos chicos, la pobreza en la que están sumidos. Además de ser parte de una familia numerosa en personas (hijos); pero ínfimos recursos y la condición de ser de raza indígena, favorece que los padres no cuenten fácilmente con un trabajo seguro y estable; por tanto, no cuentan con casa propia, tienen que pagar alquiler, sus recursos económicos no son suficientes para ofrecer a los niños lo básico para crecer sanamente. No tienen una buena alimentación, vestido e higiene.
Nora e Ismael no asisten frecuentemente al centro, porque deben quedarse en casa para ayudar a su mama, por supuesto cuidando a los bebés, como es típico en este tipo de familias que no conocen de una etapa de infancia como es corriente en cualquier sociedad que vela por el bienestar de los menores. Maribel cursa el segundo grado de primario; pero no sabe leer y además tiene dificultad de aprendizaje. Se caracteriza por el único vestido que lleva puesto.

Maribel (12 años) y Jhovana (9 años) López Sanga
Son niñas indígenas de familia muy pobre, con muchos hermanitos. Sus papás no tienen los recursos económicos para ofrecer a las niñas lo básico para crecer sanamente. Las niñas no tienen una buena alimentación, vestido e higiene.
Son inteligentes y ayuda bastante que sus padres las cuidan con mucho cariño; pero no tienen dinero para cubrir las otras necesidades básicas de un ser humano. Sufren discriminación por causa del mal olor que genera la falta de higiene en ellas, por causas que van más allá del mero gusto por estar así, justamente por causa de que no cuentan con recursos para cubrir gastos en elementos vitales como el agua, instrumentos de higiene personal, etc.

Henrry (10 años) Medrano Vargas
Es hijo de una mamá soltera, y que más allá de serlo abandona a su hijo, viviendo al amparo de sus abuelos que son de edad avanzada. Carecen de lo necesario como ser: alimentación, cuidado, hábitos de higiene por causa del abandono, ropa, etc.
Siempre tiene hambre porque precisamente no consigue alimentarse; crece con un sentimiento de orgullo propio a la edad que tiene y se lo vemos como una cualidad, al parecer le ayuda a ir a adelante en su corta vida, es muy activo, amoroso, inteligente y ágil para varias cosas.


Leticia (6 años) Lopez Ayma
Una hermanita del niño que trabajaba en 2009. Sabía que la pequeña no hablaba, así que este año fue a visitar para ver como esta desarrollando la niña. Ya tiene 6 años, pero sigue sin hablar. Familia está muy humilde de la zona de escasos recursos. Trabaja solo el padre, porque la mama se queda con su hija en casa, el hermano mayor va a la escuela. Ya les he acompañado a varios doctores para detectar cual es el problema de la niña. Todavía seguimos en el proceso, de momento sabemos que tiene retardo cerebral, sordera profunda, problemas en desarrollo físico. Es muy chiquita para su edad. Así que, en estos dos meses voy a seguir acompañándoles para poder saber los resultados y ayudar entrar a una escuela adecuada para ella.

Luzgarda (8 años)
Es una niña que sólo tiene a la mamá a su lado, porque el padre las abandonó, situación que es una constante en la zona. Tiene una hermanita con leucemia; su mamá trabaja todo el día para poder sobrevivir. No tienen casa propia, pagan alquiler cada mes. La niña vive la mayor parte del día sola.
Alison (9 años) Pérez Chávez
Es una niña de familia muy pobre y numerosa. No cuentan con casa propia. Sus padres no le ofrecen la atención y el cuidado que necesita. La niña vive la mayor parte del día sola. Necesitan ayuda para ropa, zapatos, material escolar, artículos de aseo, alimentos básicos como la leche y frutas que, no son usuales en su alimentación, sino artículos de lujo, como en todos los casos.
Karen (6 años) Guarachi Choque
Es una niña de familia muy pobre y numerosa. No cuentan con casa propia. Sus padres no pueden ofrecerle lo necesario para su desarrollo y crecimiento integral. Necesitan ayuda para ropa, zapatos, material escolar, artículos de aseo, leche, fruta…etc.
Limber (7 años) Sejas Terrazas
Es un niño de familia muy pobre que necesita apoyo para alimentación, ropa, zapatos, material escolar, artículos de aseo, leche, fruta….etc.
Todos estos últimos/as niños/as son parte de la misma realidad de carencias materiales, afectivas y otras que están truncando el crecimiento digno y sano de todos/as ellos/as.